Viešojo administravimo įstatyme viešoji paslauga apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Žinoma, piliečiai tikisi gauti kokybiškas paslaugas, o ir valstybė, rūpindamasi savo gyventojų gerove, taip pat turėtų būti suinteresuota teikti kuo geresnes paslaugas. Tačiau kokybė – sunkiai apibrėžiama sąvoka. Ji gali būti suprasta ir matuojama įvairiais aspektais – pinigais, trukme, pasitenkinimu ir t.t. Kadangi šiame darbe bus nagrinėjama viešosios paslaugos - švietimo – kokybė, remsimės Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija, kurioje yra įtvirtinti švietimo kokybės dėmenys. Vienas iš jų yra personalas (skaičius, amžius, kvalifikacija ir kt.). Šiame darbe analizuosime bendrojo lavinimo mokytojų turimos kvalifikacijos svarbą mokymo procesui.
Ne veltui mokytojų kvalifikacija yra sudėtinė mokymo kokybės dalis. Pasak Vlado Rajecko, apie mokytojo profesijos svarbą galima kalbėti nuo pat žmogaus susikūrimo. Jau tada buvo suvokta ugdymo kaip būtinybės reikšmė. Vystantis visuomenei, formuojantis atitinkamoms socialinio-ekonominio gyvenimo sąlygoms, keitėsi mokyklų poreikis, jų plėtra, mokytojų pasirengimo lygis ir pan., tačiau mokytojo ypatingas vaidmuo išliko. Netgi šiuolaikinėmis sąlygomis, kai jaunosios kartos ugdymui didžiulės įtakos turi masinės komunikacijos priemonės, mokytojas išlieka centrinė figūra mokymo procese. Tiek Andy Hargreavo, tiek kitų autorių nuomone, iš mokytojų, labiau nei iš bet ko kito, tikimasi, kad jie padės tobulinti turimus gebėjimus, burs moksliąsias bendruomenes bei ugdys žinių visuomenę. Tam, kad jiems pavyktų įgyvendinti šiuos tikslus, mokytojai privalo turėti įvairių žinių pagrindus ir mokėti jomis naudotis, mąstyti, gebėti profesionaliai spręsti problemas. Jie turi domėtis ne tik savo specialybės dalyku, bet ir stengtis įgyti kuo įvairesnių naujų žinių ir ,,įskiepyti“ jas mokiniams mokymo proceso metu.
Mokymo procesą galima apibrėžti kaip specifinę veiklą, kurios metu siekiama suteikti mokiniams naujų žinių ar gilinti jau turimas, lavinti bendruosius jų gebėjimus, pažintinius interesus bei ugdyti teigiamą požiūrį į žinias, mokslą. Pertvarkant Lietuvos mokyklas, šiai veiklai skiriamas pagrindinis dėmesys: ne tik rengiamas naujas mokymo turinys, bet ir ieškoma būdų tobulinti mokymą, didinti jo ugdomąją įtaką. Nes būtent mokymas sudaro mokyklos veiklos pagrindą, svarbiausią jos darbo dalį. Tačiau svarbu užtikrinti, kad mokymas būtų kokybiškas, t.y. kad mokant būtų pasiekti ugdymo tikslai.
Visuotinai pripažįstama, jog svarbiausia figūra mokymo procese yra mokytojas, jis pirmiausia atsakingas už moksleivių žinių kokybę. Mokytojas privalo turėti ne tik akademinių, bet ir pedagoginių, socialinių, psichologinių, kultūrinių žinių pagrindus ir mokėti jomis naudotis, mąstyti, gebėti profesionaliai spręsti problemas. Mokytojas turi žinoti naujausius pasiekimus, alternatyvinius požiūrius, jis turi nuolat tobulėti. O vienas iš būdų siekti tobulumo ir gerinti mokymo procesą yra dalyvavimas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursuose.
Kvalifikacijos tobulinimo kursai šiuolaikinėje visuomenėje tapo bene populiariausiu būdu mokytojo gabumams plėtoti, tačiau iki šiol jų realaus naudingumo klausimas yra diskutuotinas. Tad išanalizavus esamą informaciją bei remiantis atlikto tyrimo duomenimis, bus pateikta apibendrinamoji medžiaga bei pasiūlymai, kaip būtų galima tobulinti (jei reikia tobulinti) mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus, siekiant padidinti mokymo kokybę.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuoja LR Švietimo įstatymas, Kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, Kvalifikacijos tobulinimo kryptys 2008-2010 metams, Mokytojo profesinės kompetencijos aprašas bei Programų akreditavimo tvarkos aprašas. Pagal nuostatus mokytojas renkasi kvalifikacijos tobulinimo kryptis, programas, tačiau ar tikrai taip vyksta tikrovėje išlieka neaišku. Dažniausiai girdima, kad mokytojam tiesiog pasakoma, kur reikia važiuoti ir kokius kursus išklausyti. Būtent šioje situacijoje ir iškyla didžioji problema: ar tokie kvalifikacijos tobulinimo kursai padidina mokytojo profesinius sugebėjimus, įgūdžius?
Šio projekto objektas. Savo darbo objektu pasirinkome mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus.
Šio projekto tikslas – išsiaiškinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursų reikšmę/svarbą mokymo kokybei.
Uždaviniai:
Metodai. Savo darbe atlikome teisės aktų ir literatūros analizes bei atlikome tyrimą.
Visi projekto rezultatai pateikti čia.
